Apie cukrų ir jo žalą žino beveik kiekvienas. Dauguma žmonių susirūpina savo sveikata ir pakeičia cukrų į saldiklius. Deja, internete sklando galybė mitų apie cukraus pakaitalus, todėl natūraliai kyla abejonių, kas visgi sveikiau. Norime pasidalinti trumpa bei pagrįsta informacija apie saldiklius, jų poveikį organizmui, bei pateiksime kelis populiariausius mitus apie juos.
1. Saldikliai nesveika. Sąvoka „sveikas maistas“ turi griežtus kriterijus. Savaime suprantama, kad saldiklis su 0 kcal, 0 g angliavandenių, 0 g riebalų, 0 g baltymų, 0 vitaminų, mikroelementų net nėra maistas. Tačiau juo pakeitus cukrų, teigiamas poveikis sveikatai yra neginčijamas (neprovokuojamas insulino išskyrimas, glikemijos svyravimai, kūno masės didėjimas).
2.Saldikliai sukelia vėžį. NĖRA jokių mokslinių įrodymų, kad saldikliai sukelia onkologinius susirgimus žmonėms, ar padidina riziką jais susirgti.
3. Saldikliai skatina nutukimą. Šis keistas teiginys dažniausiai grindžiamas tuo, kad žmogus, suprasdamas, jog jo maiste nėra cukraus (vadinasi, mažiau ir kalorijų), linkęs valgyti daugiau. Jokios studijos ir jų metaanalizės nepateikia statistiškai patikimų įrodymų, kad nekeičiant mitybos įpročių, bet cukrų pakeitus saldikliais, didėtų kūno masė. Ji labiau linkus mažėti, nes sumažėja angliavandenių kiekis maiste.
4. Natūralūs saldikliai yra geriau nei dirbtiniai. Žmogus mėgsta „natūralumą“, todėl augaliniai saldikliai atrodo „sveikesni“. Iš tiesų, skiriasi tik skonis, o dėl jo nesiginčijama.
Cukraus pakaitalai su mažiau kalorijų
Tai medžiagos, vadinamos cukraus alkoholiais arba polioliais. Polioliai – kristalinės, saldaus skonio, gerai tirpios vandenyje medžiagos.
BERŽŲ CUKRUS, KSILITOLIS, KSILITAS, E967
Pramoniniu būdu gaminamas iš pjuvenų.
1. Nedidina glikemijos, neprovokuoja kasos išskirti insulino.
2. Jo saldumas prilygsta cukrui, tačiau didesnės dozės sukelia vidurių pūtimą ir viduriavimą. Kaip cukraus pakaitalas dažniausiai naudojamas tik tokiuose produktuose, kurių neįmanoma suvalgyti daug.
3. Stabdo karieso atsiradimą.
4. Žmogui ksilitolis absoliučiai nepavojingas.
SORBITOLIS, SORBITAS, SORBOLIS, GLIUCITOLIS, E420
Natūraliai gamtoje sorbitolis randamas šermukšniuose.
1. Turi tik apie 60 % cukraus saldumo.
2. Labai gerai pritraukia drėgmę, todėl dedamas į konditerinius gaminius, kuriems svarbu išlikti drėgniems.
3. Liuosuoja vidurius.
MALTITOLIS, MALTITOLIO SIRUPAS, HIDROGENUOTAS GLIUKOZĖS SIRUPAS, HIDROGENUOTAS MALTOZĖS-GLIUKOZĖS SIRUPAS, HIDROGENUOTA MALTOZĖ, E965
Dar vienas cukraus alkoholis, gaunamas iš grūduose randamos maltozės.
1. Saldumu beveik prilygsta cukrui, todėl labai populiarus maisto pramonėje ir gaminiuose “be cukraus”.
2. Kaip ir kiti cukraus alkoholiai, dideliais kiekiais liuosuoja vidurius.
IZOMALTAS, IZOMALTITOLIS, E953
Cukraus alkoholis, turintis tik pusę cukraus saldumo, todėl dažniausiai maišomas su kitais saldikliais.
1. Liuosuoja vidurius, todėl dideliais kiekiais nevartojamas.
2. Glikeminis indeksas viso labo 2, taigi izomaltas beveik nedidina glikemijos.
Cukraus pakaitalai be kalorijų
ERITRITOLIS.
Tai cukraus alkoholis, natūraliai randamas kai kuriuose vaisiuose ir fermentuotuose produktuose. Pramoniniu būdu gaminamas iš grūdų.
1.Nesukelia liuosuojančio poveikio.
2. Beveik visas absorbuotas eritrolis nepakitęs pasišalina su šlapimu.
3. Neveikia glikemijos.
4. Naudojamas kaip geras ir saugus cukraus pakaitalas (saldumas prilygsta 60 % cukraus saldumui).
STEVIJA, STEVIOLIS, STEVIOGLIKOZIDAI, REBAUDIOZIDAS A.
Tai saldikliai, gaunami iš P. Amerikos augalo Stevia rebaudiana. Stevijos glikozidai yra 150 – 300 kartų saldesni nei cukrus, bet aktyvuoja ir kartumo receptorius.
1. Išskiria labai nedidelį kiekį energijos, todėl kcal neskaičiuojamos.
2. Neturi liuosuojančio poveikio.
3. Stevija niekaip neveikia glikemijos ir insulino išskyrimo, tačiau renkantis saldiklį būtina atkreipti dėmesį į pagalbines medžiagas (jos dedamos karčiam poskoniui maskuoti).
4. Kartais stevijos glikozidai maišomi su krakmolu, dekstroze (gliukoze), maltoze ir pan.
Dirbtiniai saldikliai
ACESULFAMAS, ASPARTAMAS, CIKLAMATAS, SUKRALOZĖ, NEOGESPERIDINAS, SACHARINAS, TAUMATINAS.
Šios medžiagos yra šimtus ir tūkstančius kartų saldesnės už cukrų, todėl vartojamos labai mažais kiekiais. Dauguma jų nemetabolizuojamos, neišskiria energijos. Dirbtiniai saldikliai neveikia glikemijos ir neskatina insulino išskyrimo. Nuo „natūralių“ bekalorinių saldiklių skiriasi tik tuo, kad tai – cheminės sintezės produktai.
Jei manote, kad cheminė sintezė yra kažkas labai baisaus ir „nenatūralaus“, tai Jus nuliūdins faktas, kad dauguma maisto gamyboje naudojamų medžiagų irgi yra cheminės sintezės produktai (kepimo milteliai, citrinos rūgštis, margarinas, vitaminas C, karamelė, paprikų ekstraktas, acto esencija ir t.t.). Chemija – tai ne rūkstantys kaminai ir laborantai su skafandrais. Chemija buvo, yra ir bus gyvybės sudėtinė dalis.
Šaltinis:https://cukrinelape.com/straipsnis/apie-cukru-ir-saldiklius/